Archive for the 1 Category

Per greitai.

Posted in 1 on rugpjūčio 12, 2010 by marilynhey

Per greitai. Nenorom ir visai jokios traukos , kažkur dingti, išvykti, palikti, išvažiuoti, pabėgti. Atrodo, kad tai didelis likimo pokštas, kai tu nežinau, kas bu  toliau, ir tai labiausiai žlugdo. Ir tiap būna visada. Just let it flow- you say. Whatever will be. Ir tai tikriausiai labiausiai tinkanti dainą būsenai. O esmė tame, kad negaliu padaryt.

Primas renginys. Rock This Town #1

Posted in 1 with tags , , , , , on liepos 2, 2010 by marilynhey

Ilgai planuotas ir labai laukiamas, tikimes sulaukti labai daug (na bent šiek tiek) žmonių. Svarbiausia gera nuotaika ir geri norai. Pirmas kartas šį kartą tikėkimes nebus toks visi pirmi kartai (kaip pirmas blynas, kuris dažniausiai būna prikepęs ir nepavykęs ar šiaip daug visokių nesklandumų)

Viskas. Viskas. Viskas.

Posted in 1 on birželio 15, 2010 by marilynhey

Ir taip. Ir viskas. Ir nepasisant to,kad visai nesijaučia,kad jau iš tiesų viskas. Ir,kad būtent dabar, per šias dienas, mėnesį viskas keisis. Viskas. Viskas. Viskas. Nežinau kodėl,bet atrodo , kad žmonės arba nepastebi, arba pavydi, kai tau linksma, arba gera nuotaika. I r taip tiesiog kažkaip nesmagu. Bet belaukiant rytojaus. Labai norisi, kad viskas būtų būtent taip,kaip rodo filmuose, kur merginos tiesiog puikios, ir nepaiso nieko , viskas gražu ir spalvota. Ir žinau,kad taip ir bus.  Ir tiesiog džiaugiuosi. Iš tiesų. Viskas bus gerai, labai labai labai gerai. Ai, aš laiminga.

Ir vėl sekmadienis.

Posted in 1 on gegužės 16, 2010 by marilynhey

Kažkoks kiestas jausmas, kai atrodo (o net neatrodo – taip iš tiesų yra) , kad laikas bėga begalo greitai, į tave neatsižvelgdamas. Bet, kai būna tokie savaitgaliai , kaip šis susimąstai, o tiksliau nustoji mąstyti apie ką visada galvoji, ir truputi pakeiti savo mąstymo centrus ir iš tiesų dingsti iš pastovios rutinos. Gal taip ir yra, o gal aš tiesiog atpratau nuo nebuvimo namie per naktį, alkoholio ir buvimo su tais pačiais, tačiau nepažįstamais žmonėmis. Išskirtinis, geras ir blogas ir labai net nežinau ar viskuo perpildytas, ar tiesiog lėtai slenkantis laikas tokį įvaizdį sudarė savaitgalį.

Keista, kai randu žmogų, su kuriuo be problemų galiu šnekėtis, ir iš tiesų išsakyti savo nuomonę, o kas svarbiausia, kad jam dar ir įdomu bus. Bet tai džiugina, iš tiesų džiugu, kai galvoji daryti vienaip, o padarai visai kitaip…ir viskas būna tiesiog puiku. Šį penktadienį būtent taip ir buvo. Kartais man atrodo, kad aš per daug išranki…bet iš kitos pusės, gal aš tiesiog netikiu tuo, kad yra tokių žmonių, kokių iš tiesų ieškau (nepaisant to, kad neieškau – man kažkaip, įsikaliau sau į galvą, kad žmonės, jeigu labai norėsi neateis į tavo gyvenimą, o jei nustosi norėjęs, tai jie atsiras.Bet šitas požiūris kartais pasikeičia, kai būna nenaudingas, arba paneigtas) o jeigu ir ieškau, tai dauguma (nes tikriausiai tai tiesa) pasakytų, kad ne ten ieškai.

Aš matau daug pliusų kiekviena (na beveik kiekvienam), bet man jie kažkaip neužgožia minusų, kuriuos turi. Tikrai nuoširdžiai, ar labai jautri, ir kiekviena minusas tarsi dar labiau sumažina pliusus. Todėl kartais (dažniausiai) galvoju, kad esu išranki.

Šis savaitgalis iš tiesų labai keistas, labai nostalgiškas.

Nepaisant visko, nepaisant juoko, kuris buvo isteriškas ir baimės, manau kiekvieną iš mūsų tai sukrėtė. Nepaisant neigimo ir mąstymo, kad taip atsitinka visur ir kiekvieną minutę, visi mes paslapčia norėjome iš ten išeiti. Ir išėjome. Ir toliau bendravome…bet kiekvienas iš mūsų jautė tai, ko (bent jau aš niekada nejaučiau), o kiti gal ir buvo susidūrę, bet ne taip arti, ne čia ir dabar. Dešimt. Dvidešimt. Ir viskas. Ir tada jautiesi taip, nesavas. Netikras. Tarsi filme, tarsi žiūrėtum žinias. Nes, kai žiūri iš tolo atrodo ramu ir nieko tokio. Bet tai – buvo tikra. Ir iki šiol išliko. Nė vienas iš mūsų nenorėjome apie tai šnekėti, bet šnekėjom tik paviršutiniškai. Veiduose ir akyse aiškiai įžvelgiamas buvo nesupratimas ir nesuvokimas, kaip dėl to jautiesi. Nes, iš tiesų, kiekvienas pagalvojo apie tai, kad o jeigu tai būtų kažkas, ką pažįsti, o jei tavo draugas, o jeigu tavo artimas. Ir nustumi mintis toliau, kad apie tai negalvoti. Man atrodo vaizdas, kurį mačiau vakar, niekada nedings iš galvos. Kai būna, kad galvoji va, šito niekada nepamiršiu, nes dažniausiai taip būna kažkas gero arba kažkas, ką norisi prisiminti. Bet čia kažkas kitokio. Ta akimirka, kai stovi ir rūkai, ir mirgančios raudonai, mėlynai policijos šviesos, žmonės praeinantys ir žvilgčiojantys, kas nutiko, ir… žmogus, prieš dar dvidešimt minučių, kaip ir tu turėjęs gyvenimą ir artimuosius, ir viską, ką vadiname gyvenimu. Ta akimirka, ta tikrai atrodė, kaip iš kino filmo. Nes taip arti, to niekada nemačiau. Ir tikriausiai , po to , nebus taip keista, tačiau dabar, taip keista, nes iki šiol dar nesuvoki, kaip dėl to jautiesi.

Ir viską įskaitant, savaitgalis buvo neblogas. Džiuginantis, pamokantis, sukrečiantis, bet, matyt, to reikia. Nes viskas atsitinka, ir kai kurie dalykai neišvengiami.

Jei nebūtų mirties, gyvenimas mums neatrodytų toks gražus. — [N.Gogolis]

O taip. Bulletproof.

Posted in 1 on balandžio 17, 2010 by marilynhey

Jė. Laimės pilnos kelnės. :}
Na, ką balandžio 16/2010 – paženklinta. Ai ir šiaip laiminga, viskas iš tiesų bus gerai.

Blogi ir geri dalykai.

Posted in 1, Pavasaris. with tags , , , , , on balandžio 12, 2010 by marilynhey

Čia kai dabar liūdna, bet prisimenu gerus dalykus. Tai pradėsiu nuo gerų (nes gal tada išvis pamiršiu blogus)… Yra du filmai. Abu labai gilūs, ir man begalo patiko. Aš tikrai kiekvienam rekomenduočiau juos pasižiūrėti. Nes tai turi žinoti, pamatyti visi (ne)normalūs žmonės.
Vienas , labiausiai stebina, kad Madonnos režisuotas. Betman patiko, labai patiko.

Ir antras, su tuo pačiu pagrindiniu aktoriumi , Eugene Hutz the one and only. Nuostabu. 

Na gerai, ir tebūnie, vienas blogas dalykas, mano nuotaika šiandien, ir kažkodėl šita grupės ( na jos dainos) padeda visada, nepaisant visko: atrodo tada, kad kažkas irgi kartais taip jaučiuosi.

pavasaris.

Čia taip būna, kai nori, bet negali. Arba būna per vėlu.

Posted in 1 on kovo 2, 2010 by marilynhey

Per greitai bėgantis laikas, ir visai nesmagus oras, vis sunkiau ir subkiau įsivaizduoju, kas bus rytoj, po savaitės, po mėnėsio, o apie laiką po vasaros net sunku galvoti. Bet. Viskas tikriausiai bus gerai.

Kai tik galėsiu, būtinai padarysiu lemputę, būtent tokią, nes ji atrodo labai mielai :

Ir dar labai noriu naujų tapetų, bet viskas atrodo kažkaip be tikslo. Nes nežinau kaip ilgai dar gyvensiu šituose namuose. O ir šiaip. Galu gale po 2 metų įsigyjau  šviestuvą. Tik jis dabar tikriausiai dar tūnos dėžėj porą savaičių… Bet vien faktas džiugina.

Dar vienas dalykas, kurį atradau per pastarasias savaites yra GOGOL BORDELLO, ir vis dar pati nesuprantu kuo taip traukia vokalisto tarimas… Bet man patinka, nes jų klausant pasaulis vis dėlto atrodo puikus.

Pastaroji daina beje yra filmo, kuris man labai patiko. (šiam beje nereikia rusų kalbos žinių).  IR AKTORĖ : Shannyn Sossamon,nežinau, ji man begalo graži.

Ir, kadangi man reikia, kad, nors beveik niekas to neskaitys, o kas skaitys, matyt, nebus labai įdomu, bet man reikia kur nors parašyti, kam nors papasakoti. Turiu lagaminą ir va ką noriu iš jo padaryti, nes paprastumas ir baltumas, tarsi tuštuma atrodo puikiai, na bent jau man taip atrodo.

Viskas. Daug darbo spausdinti viena ranka. Kai pagis, būtinai padaryiu ir lagaminą baltą ir lemputę, ir gal net kam nors, kam ji labai patiks padovanosiu,jei rasiu kam.