Archyvas pagal vasario, 2011

2011-02-25

Posted in Be kategorijos on vasario 25, 2011 by marilynhey

Kai lauki  kažkokios dienos, ir tikiesi,kad ji bus nuostabi,kažkas nežinomas, atrodo specialiai viską viduje išardo ir tavo džiaugsmas ir linsmumas,gerumas tampa tik griuvėsiais, ir tu nesuprasdamas kodėl,jautiesi toks trapus ir pažeistas,sužeistas , silpnas ir tuščias. Visiškai tuščias. Tarsi nematomas. Ir bandydamas atkurti džiaugsmą, tapmi tik dar trapesnis. Ir jauti kaip viskas dar labiau skyla ir griūna viduj. Ir taip tikiesi,kad rytoj viskas atsisatys, kad taip nebus. Ir iš tiesų beprotiškai tikiesi. Ir nežinau, ar atsisatys ar ne. Ir nuo to nežinojimo dar blogiau…O iš tiesų taip laukei to džiaugsmo, kuris turėjo būti,o jo tiesiog nėra? Ir tada atrodo neįmanoma,kad jo nebūtų , ir ieškai jo, o viduj tuščia tuščia, lyg kažkas viską atėmė ar pavogė. Ir tave patį pavogė. Ir bėk ieškot savo vidaus. Kur tu esi. O taip liūdna,kad taip atsitiko …

 

nes greitai ir vėl pavasaris.

Posted in Pavasaris. on vasario 23, 2011 by marilynhey

O ir kas gali padėti, kai atrodo, kad viskas sugrius ir dings vieną dieną. ir tikriausiai ,  taip ir nutiks. O baisu,nes kartais būna sunku džiaugtis viena akimirka, ir atrodo, kad visi tave niekina už tai,kad galvoji apie ateitį, kokia ji bus ir kas bus, ir kai atrodo ,kad visi tik ir daro,kad sako ,tą darai netaip, ir to nedaryk. Ir kai visi aplinkui atrodo tokie normalūs,stabilūs ir pasitikintys savimi,kad jautiesi kaip koks šūdo gabalas, nevertas turėti nieko, ir , kad skleidi tik blogą ir niekam nieko gero nepadarai. O , ir kai esi toks šlykštus, niekam tavęs nereikia, visi turi gyvenimą, normalų.O tu tik šiaip vos ne stovi gyvenimo pakelei ir matai kaip jis juda aplenkdamas tave ir neatakreipdamas į tave jokio dėmėsio ,kaip kokį tranzduojantį bomžą. Ir viskas tik juda pirmyn, ir visi tokie puikūs , ir žino, ką daryti…  Ir tu jautiesi toks kaltas, kad kremtiesi,nes gi taip niekas nedaro, visi tik kopia aukštyn nes liūdnam būti negalima,nes tai negerai, nes kiekvieną kartą reikia ieškoti dalykų ir džiaugtis paprastumais. Užpiso. Nes kai iš tiesų maži dalykai džiugina,tai visi vos ne šaiposi : cha,koks tu dar vaikas, džiaugiesi tokiais menkumais, kaip tu taip gali? Ir stebisi lyg būtum iš psichiatrinės pabėgus ar kokio nors naujoviško aparato (kurį žinoma visi matė jau ir visi žino kaip jis veikia ir namie turi) bet tau jis kelia nuostabą ir džiaugsmą, tai tu debilas. Eik atgal , pabėgėli.