David Schalliol.

Iš savo mėgiamo ir gerbiamo MENODUOBE.COM. Seniai ten buvau, seniai skaičiau ir atsiverčiau. Ir radau straipsnį, kaip tik priminusį man apie tai ką mačiau neseniai Vilniuje:

Tada pasijutau tarsi pasakoje, pamačius tą vaizdą, atsidūrusi ten. Buvo truputi gėda, vaikščioti ten, nes atrodo praeini ten kiekvieną kartą, bet į kiemą niekada neužsukdavai. Noriu pažadėti sau, kad būtinai, kol dar ruduo, kol dar yra šiek tiek laiko ir kol dar prisimenu, nueiti ir nufotografuoti tą pasaką.

Grįžtant prie temos.
“David Schalliol visų pirma patraukia savo tarpdiscipliniškumu – jo ieškojimuose sintezuojasi architektūra, sociologija, istorija, fotografija. Miesto planavimas ir urbanistika Lietuvoje dar mažai paplitusi mokslo sritis, tačiau su aplinka akistatą turime kiekvienas ir kiekvieną dieną, nesvarbu ar esame vaikas, ar studentas, ar senolis. Aš šį autorių nusprendžiau pristatyti visų pirma todėl, jog jo rankose fotografija tėra vienas iš žongliruojamų kamuoliukų, padedančių perteikti ir gilintis į kontekstą. Gal šios nuotraukos, darytos Čikagoje, jus patrauks vien dėl savo estetikos, tačiau be gilinimosi į pagrindinį joms suteiktą tikslą, tegausite nelabai ko vertą vizualią informaciją.“
“David Schalliol visų pirma yra amerikietis, praleidžiantis dalį savo gyvenimo studijuojant sociologiją. Paskutinius keletą metų jis gilinosi į savo gyvenamo miesto Čikagos apylinkes, tyrinėjo vietovių pasikeitimo klausimus, bandė perprasti istorinius, politinius ir architektūrinius miesto kontekstus, kalbino vietinius gyventojus. Straipsnį iliustruojančios nuotraukos skirtos temai „Isolated Building Studies“ („Izoliuotų pastatų studijos“). Gal iš pirmo žvilgsnio jums pasirodys, jog ši tema yra neaktuali Lietuvai, tačiau pagalvokite apie pasivažinėjimą dviračiu ar mašina, pasivaikštinėjimą savo mieste. Juk puikiai žinome, kuris miesto plotas skaitomas prestižiniu, kuris miegamuoju, kuriame renkasi jaunimas. Turbūt kiekvienas iš jūsų esate pastebėjęs pastatus, kurie lyg svetimkūniai, atrodo, palikti čia nei iš šio nei iš to, praradę funkciją, gal jos niekada neturėję ar įgavę naują paskirtį, tačiau jie kažkuo kitokie, gal atstumti, gal apleisti, gal menantys seniai pamirštą istorinį laikotarpį, gal tiesiog likusį neišspręstą architektūrinį sprendimą.“ (Gintarė Žitkevičiūtė, menoduobe.com)

Vilniuje yra daug keistų, apleistų, įvairių, atskirtų pastatų. Man asmeniškai apleisti pastatai yra kažkas stebuklingo ir labai smagaus, tarsi galima parsirasti į kitą laiką, i kitą erdvę vidury šurmulio, vidury šiuolaikinio miesto. Ir šiaip kuo daugiau berželių augančių ant namo stogo – tuo geriau. Man labai nepatinka restauruojami pastatai, tarsi pasišaipymas, namo sugriovimas ir tai geriau būtų. Matyt, mano tokia gera nuomonė  apie senus, apleistus namus , yra mažai kam priimtina. Man atrodo , Žvėrynas, yra bene nuostabiausias rajonas, neskaitant senamieščio ir užupio. Ten daug visko. Ten daug spalvų, daug medžių, daug puvėsių, ir berželių ant stogų. Ten žaisminga. O ypač rudenį, būna tobula. Kai saulė apšviečia išdaužtus langus, dulkėtus ir senus. Ten, kur galima nueiti, ir niekas nieko nesakys. Ten kur daug stiklo šukių, kai įeini į apleistą namą, girgždantys laiptai, skylėtos grindys, skylės sienose, nuplyšę tapetai, išgriautos lentos, nubyrėję ir suskilinėję dažai, sudužusios plytelės.  Ir viskas tiesiog tuščia ir tylu. Tada namas – šeimininkas savęs, gyvas, pilnas tylių girgždesių, vėjo švilpimo, tylių iš niekur sklindančių balsų. Tokie namai yra tobuli, ir aš begalo pasipiktinusi, kai juos pradeda saugoti policija ar dar kas. Kam to reikia? Jeigi jis stovi ten jau tiek laiko, vyriausybei nereikalingas, visuomenės didžiajai daliai nereikalingas. Kam griauti galimas būvimo vietas, likusiai visuomenės daliai, kam šitas namas, yra ne tik namas – pastatas, bet ir namai, vieta – kur galima būti.
Iš lietuviškos svetainės http://www.apleistosvietos.lt parodysiu keletą žavingų ir nuostabą keliančių nuotraukų. Ne iš Lietuvos, bet iš kitur. Man žiūrint į jąs norisi nuvažiuoti ten ir apsigyventi.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: