Sekmadienis

Net keista, bet kaip ir anksčiau sekmadienis, tai būvo rašymo į blog’ą diena.
Sugebėjau peršalti vidury vasaros. Nežinau kaip. Bet man tai nepatinka. Nes, kai namie daugiau nei 20 laipsnių, o tu sėdi ir drebi, nes beprotiškai šalta, nėra malonu.
Ieškodama normalaus apibrėžimo apie sociopatiją, radau įdomų straipsnį. Ir vėl, manau beskaitydamas kiekvienas rastų savo “ligos” tipą.

Straipsnis yra iš “Klaipėda” dienraščio. 2003-06-17
“Nemokėjimas bendrauti gali būti ligos požymiu”

Nemokėjimas bendrauti gali būti ligos požymiu.

Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas. Visi skirtingai mąstome, elgiamės, savaip sprendžiame problemas. Kartais mūsų draugų, pažįstamų ar šeimos narių elgesys atrodo keistokas, tačiau retai į galvą ateina mintis, kad tai gali būti rimta problema ar netgi sunkios ligos pradžia.

Neegzistuoja ribos.

Visi mes skirtingai reaguojame į tuos pačius žmones, situacijas, įvykius, savaip kovojame su stresu, vertiname savo nesėkmes ir laimėjimus. Pasak Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojo Olego Dutovo, daugeliui yra būdinga asmenybės akcentacija, kai aiškiai dominuoja tam tikri charakterio bruožai, pasireiškiantys visose veiklos srityse. Mes suvokiame, kad turime ir teigiamų, ir neigiamų charakterio ypatybių – tai įprasta ir netrukdo mums gyventi visavertį gyvenimą: bendrauti, dirbti ir kt. Tačiau yra žmonių, kurie nesuvokia ribos tarp priimtino ir nepriimtino, tinkamo ir netinkamo, doro ir ne, ir jie nesąmoningai pasirenka nelabai suderinamą su bendromis normomis elgesio modelį. Jie nesupranta, kad tai gali trukdyti ar net kenkti aplinkiniams ir, svarbiausia, jiems patiems. Turintys asmenybės sutrikimų asmenys sunkiai prisitaiko visuomenėje, jiems nelengva rasti bendrą kalbą su šeimos nariais, mokytojais, bendraamžiais, kolegomis; jie yra linkę į žalingus įpročius.

Dažniau serga vyrai.

Anot gydytojo O.Dutovo, įvairūs asmenybės sutrikimai – gana dažnas reiškinys. Lietuvoje sergančiųjų skaičius siekia 2 procentus visų gyventojų. Kaip bebūtų keista, vyrai su šia problema susiduria dažniau. Taip yra todėl, kad vyrai mažiau rūpinasi savo sveikata negu dailiosios lyties atstovės. Net pajutę, kad kažkas yra negerai, laiku nesikreipia į gydymo įstaigą, bijodami pasirodyti silpni.

Gydytojo teigimu, asmenybės sutrikimo priežastys gali būti kelios: genetinis paveldimumas, galvos smegenų cheminių medžiagų apytakos sutrikimai (pvz., padidėjęs endorfinų kiekis dažnai yra blogos nuotaikos, vangumo, apatijos ir net depresijos priežastis; padidėjęs serotonino kiekis, atvirkščiai, didina darbingumą ir užtikrina gerą nuotaiką). Ne ažiau svarbi ir išorinė aplinka: blogos gyvenimo sąlygos, tėvų priežiūros stoka ar perdėtas dėmesys, gimdytojų alkoholizmas, narkomanija ir kt.

Pasireiškia paauglystėje

Kadangi dažniausiai pirmieji asmenybės sutrikimo požymiai išryškėja paauglystėje, labai svarbu sukurti vaikui (besiformuojančiai asmenybei) tinkamą aplinką, kurioje jis jaustųsi komfortiškai ir saugiai. Bene svarbiausias čia yra tėvų vaidmuo. Jie turi tapti vyresniais draugais, patarėjais, su kuriais jauni žmonės galėtų kalbėtis apie viską ir tikėtųsi supratimo. Jeigu tėvai pro pirštus žiūri į sūnų ar dukterį kamuojančias problemas, yra didelė tikimybė, kad šie “pagalbos” ieškos gatvėje, nieko gera nežadančioje kompanijoje. Tačiau perdėtas rūpinimasis, globojimas ne mažiau kenkia – žmogus praranda savarankiškumą, gebėjimą priimti svarbius sprendimus, tampa per daug priklausomas nuo kitų, nesugeba orientuotis jį supančiame sudėtingame pasaulyje. Todėl svarbu surasti “aukso vidurį”.

Kenčia skirtingai

Asmenybės sutrikimai būna kelių tipų. Paprastai išskiriami trys pagrindiniai: ekscentriškasis, dramatiškasis, nerimastingasis.

Ekscentriškajam tipui priklauso paranoidinio ir šizoidinio, dramatiškajam – isterinio, emociškai nestabilaus ir asocialaus; nerimastingajam – vengiančio, priklausomo ir anankastinio asmenybės tipo žmonės.

Asmenys, turintys paranoidinio tipo asmenybės sutrikimą, yra labai įtarūs ir nepasitiki žmonėmis, įžvelgia bloga linkinčias tendencijas, priešiškumą kitų kasdieniuose įprastuose veiksmuose ir net draugiškame elgesyje. Dažniausiai jie yra išaugę šeimose, kur tėvai neslėpdavo nuo vaikų agresijos, pykčio ir šie iš nuolatinės baimės tarsi susitapatina su tėvais, patys pradeda neigiamai vertinti ir viskuo kaltinti kitus.

Turintys ribinio tipo asmenybės sutrikimą žmonės yra emociškai nestabilūs. Jiems būdingas nenuspėjamas elgesys – niekada negali žinoti, ko iš jų laukti; nuotaikų, jausmų kaita: juokas greitai pereina į ašaras, ašaros – į juoką, meilė į neapykantą ir atvirkščiai. Tokie žmonės sunkiai išgyvena vienatvę, trokšta būti mylimi. Turi polinkį žalotis.

Žmonės, turintys šizoidinio tipo asmenybės sutrikimų, yra užsidarę savyje, mažai bendrauja, vengia kitų ir yra vieniši, nuolat paskendę savo mintyse, jausmuose, fantazijose; bijo kitų žmonių artumo ir intymumo. Paprastai tokie žmonės augo šeimose, kuriose nebuvo įprasta rodyti savo jausmų ne tik viešai, bet ir tarpusavyje. Negaudami meilės iš tėvų, jie pasirenka kitą objektą ir skiria visus savo jausmus jam. Tas objektas (gyvas ar negyvas) išlieka jų dėmesio centre visą gyvenimą. Neblogai susitvarko darbe, nereikalaujančiame kolektyvinių pastangų, labai kūrybingi. Po sunkių, skaudžių išgyvenimų, streso asmenybės sutrikimas gali pereiti į sunkesnę formą.

Isterinio arba histrioninio asmenybės tipo žmonės atkakliai siekia kitų dėmesio, stengiasi sudaryti apie save gerą nuomonę. Dramatiškai, teatrališkai elgiasi, demonstratyviai naudodami daug vaidybos elementų. Jie užaugo šeimose, kur buvo toleruojamas savo norų, jausmų išskirtinumo pabrėžimas. Elgiasi impulsyviai, greitai užmezga naujas pažintis, tačiau tik trumpam. Dažnai kartu serga ir hipochondrija: perdėtai rūpinasi savo sveikata, baiminasi dėl esamų menkų negalavimų ar įsivaizduojamų sunkių ligų ir reikalauja didžiulio dėmesio iš gydytojų ir artimųjų. Antisocialūs žmonės – egoistiški, agresyvūs, nuolat konfliktuojantys su aplinkiniais.

Veikia impulsyviai, nejausdami jokios atsakomybės, sąžinės graužimo ar kaltės. Mėgsta riziką, linkę nusikalsti, vartoti narkotikus, girtauti, taip pat į seksualinius nukrypimus. Dažnai apgaudinėja, elgiasi nesąžiningai, todėl labai greitai praranda darbą.

Sergantys vengiančio tipo asmenybės sutrikimu labai nepasitiki savimi, yra drovūs, neryžtingi, jautrūs. Labai nori būti mylimi ir priimti į kitų būrį, tačiau dėl baimės būti atstumtiems sunkiai užmezga kontaktus. Visada pasiruošę padėti, stengiasi nieko neįskaudinti ir nenuliūdinti.

Priklausomo tipo asmenybės sutrikimą turintys žmonės lengvai pasiduoda kitų įtakai, perleidžia atsakomybę. Jiems trūksta iniciatyvos, savarankiškumo. Tokie asmenys jaučiasi puikiai, jeigu susiklosto tokie santykiai, kad kažkas kitas nurodo ką ir kaip reikia daryti, nes jiems trūksta pasitikėjimo savimi, jie nėra tikri, kad sugebės viską padaryti gerai, pasirūpinti savimi.

Anankastinio tipo asmenybės yra pedantiškos, smulkmeniškos, perdėtai tvarkingos, atkaklios. Nemėgsta permainų. Sunku pakeisti jų nuomonę. Tokie žmonės linkę abejoti, nepasitikėti kitais, todėl dažnai tikrina kitų veiksmus. Pirmieji sutrikimo požymiai pasireiškia dar ankstyvoje vaikystėje (2-4 metais), sustiprėjus tėvų kontrolei ir kritiškumui. Bandydami išspręsti savo problemas, tampa įkyrūs, nesiskaito su kitų laiku, norais ir poreikiais. Visais įmanomais būdais siekia tobulybės – tai bene svarbiausias jų gyvenimo tikslas.

Yra dar du asmenybės sutrikimų tipai, neįtraukti į bendrą klasifikaciją, kadangi dėl jų vis dar diskutuojama.

Narcizistinio (nuo mitologinio veikėjo, įsimylėjusio save, vardo) tipo asmenybės sutrikimų turintys žmonės įsitikinę, kad yra viršesni, svarbesni už kitus. Mano, kad turi teisę patenkinti savo reikmes be jokio laukimo, nes kitų žmonių poreikiai yra ne tokie svarbūs kaip jų. Nori, kad jais žavėtųsi ir net pavydėtų. Labai jautriai reaguoja į kritiką, klaidas, nesėkmes. Jeigu jiems nepavyksta įtvirtinti geros nuomonės apie save, tokie žmonės greitai įsiunta arba tampa depresiški.

Pasyviai – agresyviam asmenybės sutrikimo tipui priklausantys asmenys dar vaikystėje išmoksta tiesiogiai nerodyti savo pykčio, nepasitenkinimo, pasirenka įvairius netiesioginius būdus, pvz., boikotuoja kokią nors veiklą, atsisako dalyvauti socialiniame gyvenime. Yra labai užsispyrę.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: