Pirmadienis

Šiandien pirma vasaros diena. Nepaisant visko, nepaisant visų žinučių, ar begalės praleistų pamokų. Aš šiandien namie, nes čia gera. Nes šiandien dieną aš noriu būti namie. Pavasaris dingo, taip tarsi jis buvo. Jis buvo, ir tai buvo gerai. Daug ką pakeitė, daug ką sumaišė. Kažkur dingęs noras rašyti, nes viskas ką rašau yra šlamštas. Dingo “the mūza“ ir tikriausiai todėl nebegaliu rašyti. Būna gerų dienų. Kaip penktadienį, kai lijo, kai smarkus vėjas buvo, kai su Egle vaikščiojom po knyginus, kaip ir ankščiau. Su ja pabuvus aš kartasi vėl noriu būti su spalvota skara, su mediniais auskarais, žaliais karoliais, sportbatukais…Ir vėl būti spalvota. Bet tas jausmas galiausiai kažkur dingsta. Ir juoda laimi prieš spalvą. Aš vis dar negaliu rengtis spalvotai. Kažkas manyje dar vis sėdi ir graužia dėl spalvotų drabužių. Nežinau kodėl.

Už lango šviečia saulė. Šiandien šilta. Žinau, kad vasara dings taip pat greitai, kaip ir viskas kita. Šeštadienį buvau graži. Na bent jau taip sakė. Ir aš tuo pati buvau įsitikinusi. Tūrėsiu nuotrauką, vieną, kur pasodinta ant kelių, kaip lėlytė žiūriu ir šypsausi, bet aš tikiu, kad ta nuotrauka bus begalo smagi.

Šiandien noriu gaminti valgyti. Nors nėra iš ko, aš ką nors sugalvosiu. Nes jau seniai nevalgiau normalaus maisto, tik penktadienį, kai su U. vėl nenuėjom į mokyklą ir buvom Forto Dvare. Buvo visai skanu,visgi vištiena.

Man nelabai reikia, bet aš noriu. Noriu pinigų. Tai, kas mane labiausiai nervina, tačiau pripažįstu, kad jų tikrai reikia viskam kam, o ypač išgyvenimui.

Smagu yra dingti. Todėl šiandien aš dingsiu, trumpam, dėl savęs pačios. Gaminsiu makaronus…ir jie bus begalo skanūs.

Dažniausiai pasakau tik kokį trečdalį visko, ką norėčiau pasakyti. Pasakau tik 1/3 to, ką galvoju. Man pasakė, kad tai blogai. Bet kolkas negaliu nieko padaryti. Nes kažkodėl esu įsitikinusi, kad kai kurios temos, yra visiškai neįdomios mano pašnekovams ar apskritai kitiem žmonėm. Nors daug, kas apie tai šneka, ir kitiem atrodo įdomu. Aš tiesiog nesugalvoju, kaip reikia šnekėti. Negi iš lempos?

Noriu prie jūros. Prie jūros. Ir radau paveikslėlį puikiai apibūdinantį mano nuotaiką. Ramybę. Viskas ramu. Begalo ramu. Pernelyg ramu. Šviečia saulė.

I3593

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: