Archyvas pagal birželio, 2009

Uždaryta.

Posted in 1 on birželio 6, 2009 by marilynhey

Nežinau, kas bus toliau. Bet, kaip ir kiekvieną kartą, kartoju, kad viskas bus gerai. Nes žinau, kad taip ir bus. Bus baisu, bus sunku, skaudės ir pan. bet vis dėlto viskas bus gerai.

Įkalinta. Bet bent jau visą dieną viena namie. Galiausiai kažkur, apie šeštą valandą sumaščiau vis dėlto piešti. “Įdomūs” piešiniai. Po to žiūrėjau trailer’ius filmų, kuriuose vaidina Johnny Depp’as. Jis geras aktorius. Jis ir šiaip fainas. Ir man jis patinka. Beieškokada trailer’ių radau visą filmą. Labai pradžiugino tai va ką tik pažiūrėjau filmą. Keistas filmas. “Secret window”. Tiesą pasakius, niekada nebuvau apie jį girdėjus. Bet man patiko. Nesitikėjau, kad viskas taip pasibaigs. Bet:  “Svarbiausia pasakojimo pabaiga”.
Vienintelis dalykas, kurio dabar tragiškai noriu yra cigaretė. Nėra nei vienos. Ir iš niekur neatsiras. O jei ir atsiras negalėsiu jos suvartoti. Nes vienintelis šaltinis yra mano kažkur dingusi motina. Bet, kai ji grįš, tai turėsiu rūkyti, bet negalėsiu.
Nežinau, galvoju gal įdėti tuos eskizus čia – atskanuotus…Bet, manau, nereikia. Nes jie kažkokie liguisti. Ta prasme, ten portretai, bet žmonės labai liguisti.
Kažkoks keistas jausmas. Nieko neveikiau beveik šiandien. Ir atsikėliau tik apei pirmą (su viltim, kad namie yra kažkas) jei žinočiau, kad nieko nėra, būčiau atsikėlus ankščiau. Keista, nes jau tiek daug laiko, o atrodo tarsi būtų tik ankstyvas vakaras. Vėl pasimetusi laike. Kad nieko neveikti ir prie to priprasti ( kad dingti ir izuoliuotis nuo visko) reikia kažkur savaitės. O ne vienos ar dviejų dienų. Dvi dienos tokio būvimo užknisa ir trigdo.
Dabar žiūrėsiu dar vieną filmą su Johnny Depp’u, tik šitas 1995 metų, apie tikrą žmogų. “Ed Wood”. Juodai baltas. Gėris. Tik gaila kava  baigėsi.

Perdėtas atsargumas

Posted in 1 on birželio 2, 2009 by marilynhey

Ir galiausiai susivokiu, kad mes visi vienodi. Mes visi bijome tų pačių dalykų. Sakome vienaip – darome kitaip. Įsivaizduojame, o po to patys sugriauname tai, ko taip trokštame. Arba tiesiog neišdrįstame to siekti. Perdėtas atsargumas. Perdėtas savisaugos jausmas. Suteikiame vilčių kitiems – sugriauname jas, nieko nepasakę, nieko nepaiškinę. Papraščiausiai bijome to, kas bus toliau. Nes nežinomybė žudo. O tai, kas bus toliau gi priklauso ir nuo mūsų. Siekti to ko trokšti sunku, bet mes net nemėginame. Tiesiog nuleidi rankas ir tiek. Tam, kad nebūtų taip kaip visada, reikia keisti savo įpročius, daryti kažką ne taip, kaip visada. Gi pabandyti galima.

Ramybės būsena.

Posted in 1 on birželio 1, 2009 by marilynhey

Dar prie visko. Ramybė. Nuo vakar, kai ėjom namo. Buvo tuščia. Nebuvo garsų. Buvo tyla, šiltos rankos. Ramuma. Man ji atrodo lyg didelė erdvė, tuščia ir labai balta balta. Tuščia. Ir didelis aidas. Bet kadangi nėra jokių garsų, yra tik tylos aidas.

Man patinka šitos dainos pradžia. Nes ji rami, ir puikiai atitinka mano nuotaiką.

Įsivaizduoju sodą. Ir terasą. Plastmasinę, neitin patogią kėdę, baltą. Ir atsiveriantį sodo vaizdą. en žydi obelis, baltais žiedais. Būtų rytas. Kava ir cigaretės. Tyla. Vėjas. Žolės kvapas. Žiedų lapeliai skrendantys pavėjui.

Žydras dangus. Plunksniniai debėsys. Niekada nesijaučiau tokia rami, kaip vakar vakare ir šiandien. Kolkas.

Jason Mraz – Plane

Pirmadienis

Posted in 1 with tags , , , on birželio 1, 2009 by marilynhey

Šiandien pirma vasaros diena. Nepaisant visko, nepaisant visų žinučių, ar begalės praleistų pamokų. Aš šiandien namie, nes čia gera. Nes šiandien dieną aš noriu būti namie. Pavasaris dingo, taip tarsi jis buvo. Jis buvo, ir tai buvo gerai. Daug ką pakeitė, daug ką sumaišė. Kažkur dingęs noras rašyti, nes viskas ką rašau yra šlamštas. Dingo “the mūza” ir tikriausiai todėl nebegaliu rašyti. Būna gerų dienų. Kaip penktadienį, kai lijo, kai smarkus vėjas buvo, kai su Egle vaikščiojom po knyginus, kaip ir ankščiau. Su ja pabuvus aš kartasi vėl noriu būti su spalvota skara, su mediniais auskarais, žaliais karoliais, sportbatukais…Ir vėl būti spalvota. Bet tas jausmas galiausiai kažkur dingsta. Ir juoda laimi prieš spalvą. Aš vis dar negaliu rengtis spalvotai. Kažkas manyje dar vis sėdi ir graužia dėl spalvotų drabužių. Nežinau kodėl.

Už lango šviečia saulė. Šiandien šilta. Žinau, kad vasara dings taip pat greitai, kaip ir viskas kita. Šeštadienį buvau graži. Na bent jau taip sakė. Ir aš tuo pati buvau įsitikinusi. Tūrėsiu nuotrauką, vieną, kur pasodinta ant kelių, kaip lėlytė žiūriu ir šypsausi, bet aš tikiu, kad ta nuotrauka bus begalo smagi.

Šiandien noriu gaminti valgyti. Nors nėra iš ko, aš ką nors sugalvosiu. Nes jau seniai nevalgiau normalaus maisto, tik penktadienį, kai su U. vėl nenuėjom į mokyklą ir buvom Forto Dvare. Buvo visai skanu,visgi vištiena.

Man nelabai reikia, bet aš noriu. Noriu pinigų. Tai, kas mane labiausiai nervina, tačiau pripažįstu, kad jų tikrai reikia viskam kam, o ypač išgyvenimui.

Smagu yra dingti. Todėl šiandien aš dingsiu, trumpam, dėl savęs pačios. Gaminsiu makaronus…ir jie bus begalo skanūs.

Dažniausiai pasakau tik kokį trečdalį visko, ką norėčiau pasakyti. Pasakau tik 1/3 to, ką galvoju. Man pasakė, kad tai blogai. Bet kolkas negaliu nieko padaryti. Nes kažkodėl esu įsitikinusi, kad kai kurios temos, yra visiškai neįdomios mano pašnekovams ar apskritai kitiem žmonėm. Nors daug, kas apie tai šneka, ir kitiem atrodo įdomu. Aš tiesiog nesugalvoju, kaip reikia šnekėti. Negi iš lempos?

Noriu prie jūros. Prie jūros. Ir radau paveikslėlį puikiai apibūdinantį mano nuotaiką. Ramybę. Viskas ramu. Begalo ramu. Pernelyg ramu. Šviečia saulė.

I3593